Naujienos » Užtrauktukas Gražiškiuose
2010-07-02 17:25:39
Praėjo jau dvi savaitės po Užtrauktuko seminaro Gražiškiuose. Įspūdžiai susigulėjo ir dabar galiu šviežia galva juos apmąstyti...
Atvykimas į seminarą buvo labai keistas. Kadangi iš Kauno turėjo išjudėti dvylikos žmonių komanda, tai sutarėme važiuoti dviem mašinomis, o dvi panelės pasiryžo tranzuoti. Deja, paskutinę akimirką keli komandos nariai susirgo ir negalėjo važiuoti. Mašinose atsirado laisvų vietų, bet tranzuotojų ir pėdos ataušusios buvo... Truputį paklaidžioję suradom Gražiškių miestelį, kur mus pasitiko labai draugiška seniūnė. Ji mums surengė ekskursiją su įspūdingais pasakojimais. Neįtikėtina, kad toks mažas miestelis yra toks gyvas, gražus ir jaukus!
Kadangi šiek tiek vėlavome, tai labai skubėjome išsikrauti daiktus, sudėlioti paskutinius pasiruošimo akcentus, atlikti pakeitimus programoje (kadangi keli komandos nariai susirgo, deja, filmo apie psichiatrijos istoriją nežiūrėjome).
Susipažinimą darėme stadione, į jį susirinko gan nemažai vietinio jaunimo. Džiugino, kad viena dalyvė atvyko net iš Kauno :) Galbūt nepasirodėme labai įdomūs, o gal mūsų užsiėmimai ne visai atitiko Gražiškių jaunimo lūkesčius, nes kitomis dienomis jų tiek daug nebesusirinko...
Teatro terapijos užsiėmimo pirma dalis vyko lauke. Užsiėmimo metu bandėme pamatyti save kitų akimis. O tas tikrai nėra paprasta! Antroji dalis vyko bendruomenės namų salėje, kur išbandėme daug jėgų ir susikaupimo pareikalavusį metodą „veidrodžiai".
Tą vakarą lauke padėjome didžiulę pašto dėžę, į kurią visinorintys galėjo įmesti laiškelius. Vietinis jaunimas prognozavo liūdną dėžės galą (kad bus sulaužyta, pavogta arba bus tiesiog visiškai ignoruojama.), tačiau dėžę vis tiek palikome kur ji yra - norėjome padaryti mini eksperimentą ir sužinoti kas gi nutiks... Įdomiausia, kad dėžei ne tik nieko nenutiko, bet joje net atsirado laiškelių. Atrodo, kad gražiškiečiai nėra tokie blogi, kaip apie save mano :)
Rytą vyko daugybė užsiėmimų: dailės, muzikos, šokio ir biblioterapijos pratybos. O pasisotinę šaltibarščiais (ačiū mūsų virėjoms) išėjome į 7 km žygį link Basanavičiaus tėviškės. Draugiškoje kompanijoje kelionė neprailgo. Tuomet išsiskyrę į dvi grupes sudalyvavom pasakų terapijos užsiėmimuose, o atėjus vakarui žaidėme žaidimus prie laužo, kepėm bulves ir aukojom Mariją :)
Nors visi atrodė kiek pavargę, tačiau grįžti atgalios automobiliu niekas nenorėjo -tad jau visiškoje tamsoje patraukėme pėsčiomis.
Rytas buvo labai sunkus, nes miegota buvo tikrai mažai :). Susikaupti paskaitai apie pyktį buvo nelengva, bet galiausiai pavyko. Ypatingai smagu, kad atsirado savanoris išdrįsęs papasakoti savo situaciją prieš auditoriją. Buvo labai įdomu stebėti po to sekusią analizę.
Po trumpo ir greito įsivertinimo atėjo metas išsiskirti. Keista ir liūdna buvo... Na, bet tikimės susitikti dar kartą. O aš tampau amžinu Gražiškių fanu :)
Žilvinas